Reklama
Reklama
Reklama
Reklama

Kelionė į Šakių rajoną

     Rugpjūčio 7-tą dieną Kalvarijos socialinės globos namų gyventojai lydimi darbuotojų išvyko į ekskursiją Šakių rajone. Aplankėme Zyplių dvarą, unikalų upės kelią ir užtvankos poilsevietę.
     Zyplių dvare netoli Lukšių dabar įsikūręs kultūros centras, organizuojantis ekskursijas po dvarą ir jo teritoriją. Mus pasitiko gidė, papasakojo dvaro įkūrimo istoriją. Sužinojome, kad Zyplių dvarą XIX a. įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Vėliau valdymą perėmė dvarininkas Tomas Potockis.  Zyplių dvaras yra „jaunas". Dvaro istorija nesiekia nė 200 metų. Dvare veikė  kunigų seminarija, karo ligoninė, Šakių ligoninė;  mašinų ir traktorių stotis, kolūkio vadyba. Laikui  bėgant dvaras buvo perstatomas, kol galiausiai įgavo neobarokinių bruožų. Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Apžiūrėję visas dvarininkų sales, svečių kambarius, miegamuosius, patraukėme į dvaro arklides ir svirną, kur  dabar vyksta dailininkų, skulptorių plenerai, Pažaislio muzikos festivalio koncertai, „Sidabrinės gervės" naktys, menininkų plenerai „Zyplių žiogai", kalvių, puodžių ir kitų amatininkų šventės, buriasi įvairūs mėgėjų klubai, rengiami tautodailininkų, neįgaliųjų plenerai, katalikiško jaunimo dienos stovyklos. Atnaujintos dvaro arklidėse įsikūrusi dailės galerija; buvusiose karvidėse įkurtos akmens dirbtuvės ir kalvė, antrame svirne veikia keramikos dirbtuvės. Gyventojai buvo sužavėti nuoširdžiu ir įdomiu gidės pasakojimu, praplėtė žinias iš Lietuvos istorijos, savo akimis pamatė, kaip anksčiau gyveno dvarininkai.
    Papietavę dvaro kieme, pakilios nuotaikos, patraukėme prie antrojo kelionės tikslo - Vaiguvos upės - gatvės. Gyventojus supažindinome su šalia Plokščių  piliakalnio tekančiu mažu Vaiguvos upeliu, miestelyje pereinančiu į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta: gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukais. Visa tai išbandėme brisdami upeliu. Ši upė buvo svarbi, kad iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka. Pasakojama, kad ties didžiuoju akmeniu dažnai susikirsdavo Vinco Kudirkos ir suomių rašytojos Mailos Talvio keliai. Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, jog šiuos du artimos sielos žmones jungė romantiški ryšiai ir jausmai. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus ir pavadino V. Kudirkos akmeniu.
    Kelionę pabaigėme prie labai gražios užtvankos tarp Šakių ir Pilviškių. Visi gyventojai sugrįžo, kelione patenkinti, nuoširdžiai dėkojo už suteiktą galimybę praplėsti akiratį, užmiršę bėdas ir problemas, išsiskirstė į savo kambarius.